šmėkšla

šmė́kšla scom. (1) NdŽ, OGLII108, KŽ, Kln, Klm, Grdž, Ds; Š, Rtr žr. šmėkla: 1. Man šiandien akyse visokios šmė́kšlos matosi Gl. Šmė́kšlos nieko nedaro, tik žmogus galia blogai padaryt Vdk. Netolimais pakromyje stovėjo moteriškė ne moteriškė, šmėkšla ne šmėkšla – ilga, liesa, išblyškusi Žem. Pasirodė kažkokia šmė́kšla – arklys ne arklys Krkl. Kaip tiktai durnius nutvėrė ing glėbį vaidylą (šmėkšlą), tuojaus terp rankų prapuola BsV246(Vl). Jau tiek sunykęs, tiek sulysęs – kai kokia šmė́kšla atrodo Rs. Lyg kokia šmė́kšla tik perlekia per kelius (pereina šiurpas) Kdl. 2. Klm, Šmk Pradėjo lįsti visokios šmė́kšlos bjauriausios: žalčiai, piktvarlės Pgr. Kokia nors pasirodydavo šmė́kšla, baidyklė Kv. 3. Nori ką norintais išgandint – padaro šmė́kšlą Vdk.